No CrossRef data available.
Article contents
Standard Lithuanian
Published online by Cambridge University Press: 25 July 2023
Extract
The Lithuanian language, together with Latvian, belongs to the Baltic branch of the Indo-European language family and to the group of Eastern Baltic languages. The two surviving Baltic languages have many common features of phonemic inventories: opposition of long and short vowels, an abundance of diphthongs, a system of pitch accent. They have also developed substantial differences, e.g. Latvian has fixed stress and a set of palatal consonants, while Lithuanian has free (distinctive) stress and a phonological opposition between palatalized and non-palatalized consonants (Poliakovas 2008: 9, 42; Dini 2019: 577; Jaroslavienė et al. 2019: 263; Gelumbeckaitė & Pakerys 2020). In contrast to other Indo-European languages, the Baltic languages have lost j between a consonant and a front vowel, and have preserved m, rather than assimilated it, before the dental consonants d, t, which has not become n1 (Endzelynas 1957: 8). Lithuanian has preserved the manner of articulation of Indo-European plosive consonants (Bonfante 2008: 40). As a result of the continuous and long-lasting contact of Baltic with Slavic languages, these language groups also share common linguistic features (discussed later).
- Type
- Illustration of the IPA
- Information
- Copyright
- © The Author(s), 2023. Published by Cambridge University Press on behalf of The International Phonetic Association
References
Aliūkaitė, Daiva, Mikulėnienė, Danguolė, Čepaitienė, Agnė & Geržotaitė, Laura. 2017. Kalbos variantiškumas ir jo vertinimas perceptyviosios dialektologijos požiūriu: variantų ir vietų vaizdiniai [Language variation and its evaluation from the perspective of perceptual dialectology: Images of variants and locations]. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.Google Scholar
Ambrazevičius, Rytis. 2012. Loci of palatalized vs. nonpalatalized prevocalic plosives in Lithuanian. Žmogus ir žodis [Man and the word] 14(1), 13–18. https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04∼2012∼1367186262802/J.04∼2012∼1367186262802.pdf.Google Scholar
Ambrazevičius, Rytis & Leskauskaitė, Asta. 2014. Priebalsių akustinės ypatybės: palatalizacija ir balsingumas [Acoustic characteristics of consonants: Palatalisation and voicing]. Kaunas: Technologija.Google Scholar
Bakšienė, Rima. 2016. Vakarų aukštaičių kauniškių priegaidės: Marijampolės šnekta [Pitch accents in Western Higher Lithuanian of Kaunas region: The subdialect of Marijampolė]. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.Google Scholar
Bakšienė, Rima & Čepaitienė, Agnė. 2017. Tarptautinės fonetinės abėcėlės taikymo lietuvių tarmių garsams galimybės [Opportunities for the International Phonetic Alphabet application to the sounds of Lithuanian dialects]. Baltistica 52(1), 109–140. http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/2303.Google Scholar
Balode, Laimute & Holvoet, Axel. 2001. The Lithuanian language and its dialects. In Dahl, Östen & Koptjevskaja-Tamm, Maria (eds.), Circum-Baltic languages: Past and present (Studies in Language Companion Series 54), vol. 1, 41–79. Amsterdam & Philadelphia, PA: John Benjamins. https://doi.org/10.1075/slcs.54.05bal.Google Scholar
Bird, Sonya & Litvin, Natallia. 2021. Illustrations of the IPA: Belarusian. Journal of the International Phonetic Association 51(3), 450–467. https://doi.org/10.1017/S0025100319000288.CrossRefGoogle Scholar
Boersma, Paul & Weenink, David. 2018. Praat: Doing phonetics by computer (version 6.0.43). http://www.praat.org/ (accessed 14 September 2022).Google Scholar
Bonfante, Giuliano. 2008. Baltistikos raštai. Scritti baltistici [Baltic writings], edited by Pietro Umberto Dini & Bonifacas Stundžia. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.Google Scholar
Dereškevičiūtė, Sigita. 2013. Lietuvių kalbos priebalsių akustinės ypatybės [Acoustic characteristics of Lithuanian Consonants]. Ph.D. dissertation, Vytautas Magnus University at Kaunas.Google Scholar
Dini, Pietro Umberto. 2019. Baltų kalbų lyginamoji istorija [Comparative history of the Baltic languages]. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.Google Scholar
DLKG. 2005. Dabartinės lietuvių kalbos gramatika [A grammar of Modern Lithuanian]. Vytautas Ambrazas (ed.). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.Google Scholar
Endzelynas, Janis. 1957. Baltų kalbų garsai ir formos [Sounds and forms of the Baltic languages]. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.Google Scholar
Fromkin, Victoria A., Rodman, Robert & Hyams, Nina M.. 2007. An introduction to language, 8th edn. Boston, MA: Thomson Wadsworth.
Google Scholar
Gelumbeckaitė, Jolanta & Pakerys, Jurgis. 2020. Old Lithuanian. Ancient Indo-European grammars online. https://spw.uni-goettingen.de/projects/aig/index.html.Google Scholar
Girdenis, Aleksas. 2001 [2000]. Dėl [k], [g] minkštumo prieš kitus priebalsius [Palatalisation triggered by [k], [g] before the adjacent consonants]. In Girdenis, Aleksas (ed.), Kalbotyros darbai [Linguistics papers], vol. 3, 411–413. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.Google Scholar
Girdenis, Aleksas. 2009. Vadinamų jų sutaptinių dvibalsių [ie uo] garsinė ir fonologinė sudėtis [The phonetic and phonological composition of the so-called gliding diphthongs [ie uo]. Baltistica 44(2), 213–242. Vilnius: Vilniaus universitetas. http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/1313.Google Scholar
Girdenis, Aleksas. 2014. Theoretical foundations of Lithuanian phonology. Vilnius: Eugrimas. http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/ESFproduktai/2014__Theoretical_Foundations_of_Lithuanian_Phonology.pdf.Google Scholar
Gordon, Matthew. 2002. A typology of contour tone restriction. Studies in Language 25(3), 423–462. https://web.archive.org/web/20170810142733id_/http://gosiabuczak.republika.pl/A%20typology%20of%20contour%20tones%20restrictions.pdf.CrossRefGoogle Scholar
Grigorjevs, Juris & Jaroslavienė, Jurgita. 2015a. Comparative study of the qualitative features of the Lithuanian and Latvian monophthongs. Baltistica 50(1), 57–89. http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/2225, http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/2225/2211.CrossRefGoogle Scholar
Grigorjevs, Juris & Jaroslavienė, Jurgita. 2015b. Spectral structure and duration of the monophthongs in both contemporary Baltic languages. Linguistica Lettica 23, 68–92.Google Scholar
Hjelmslev, Lois. 1936–37. Accent, intonation, quantité [Accent, intonation, quantity]. Studi Baltici [Baltic Studies] 6, 1–57.Google Scholar
IBM Corporation, SPSS Statistics. https://www.ibm.com/products/spss-statistics?lnk=STW_US_STESCH_P1_BLK&lnk2=trial_SPSSstat&lot=1&pexp=def&psrc=none.Google Scholar
Indričāne, Inese & Urbanavičienė, Jolita. 2017. Latviešu valodas eksplozīvo slēdzeņu /k/, /g/ kontekstuālie varianti: akustiskais raksturojums (salīdzinājumā ar lietuviešu valodas eksplozīvajiem slēdzeņiem /kʲ/, /gʲ/ un /k/, /g/) [Contextual variants of the plosives /k/, /g/ in Standard Latvian: Acoustic characteristics (in comparison with the plosives /kʲ/, /gʲ/ and /k/, /g/ of Standard Lithuanian)]. Baltu filoloģija [Baltic philology] 26(1), 33–72. doi.org/10.22364/bf.26.03.CrossRefGoogle Scholar
IPA [International Phonetic Association] (ed.). 2015. International Phonetic Alphabet 2015. https://www.internationalphoneticassociation.org/sites/default/files/IPA_Kiel_2015.pdf.Google Scholar
Jakobson, Roman. 1962. Selected writings, vol. 1: Phonological studies. The Hague: Mouton.Google Scholar
Jaroslavienė, Jurgita. 2015. Lietuvių kalbos trumpų jų ir ilgų jų balsių kiekybės ir kokybės etalonai [Quantity and quality targets of the short and long vowels in Standard Lithuanian]. Bendrinė kalba [Standard language] 88, 1–17. http://journals.lki.lt/bendrinekalba/article/view/180.Google Scholar
Jaroslavienė, Jurgita. 2017. Different IPA equivalents for some Lithuanian and Latvian vowels. Acta Linguistica Lithuanica 77, 196–218. http://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/835.Google Scholar
Jaroslavienė, Jurgita, Grigorjevs, Juris, Urbanavičienė, Jolita & Indričāne, Inese. 2019. Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Balsių ir garsų sąveikos instrumentinis tyrimas [Sounds of the Baltic languages in the early 21st century: An experimental study of vowels and coarticulation], https://doi.org/10.35321/e-pub.1.baltu-garsynas. Published online by Lietuvių kalbos institutas.CrossRefGoogle Scholar
Johnson, Keith. 2011. Acoustic and auditory phonetics, 3rd edn. Malden, MA & Oxford: Wiley-Blackwell.Google Scholar
Kardelis, Vytautas. 2017. Trys klausimai dėl lietuvių kalbos prozodinės sistemos [Three questions about the prosodic system of the Lithuanian language]. Lietuvių kalba [The lithuanian language] 11, https://doi.org/10.15388/LK.2017.22546.CrossRefGoogle Scholar
Kazlauskienė, Asta. 2018. Bendrinės lietuvių kalbos fonetikos ir fonologijos pagrindai [Foundations of Lithuanian standard language phonetics and phonology]. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. http://ebooks.vdu.lt/eb/1691/bendrines-lietuviu-kalbos-fonetikos-ir-fonologijos-pagrindai/.CrossRefGoogle Scholar
Kristoffersen, Gjert. 2007. The phonology of Norwegian. New York: Oxford University Press. https://epdf.pub/the-phonology-of-norwegian.html.Google Scholar
Jerzy, Kuryłowicz. 1987. Studia językoznawcze [Linguistic studies]. Warszawa: Państwowe Wydawnictwo Naukowe.Google Scholar
Ledichova, Edita. 2020. Lietuvių bendrinės kalbos vokalizmo variantai: eksperimentinis kokybės ypatybių tyrimas [Variants of Lithuanian standard language vocalism: An experimental study of quality characteristics]. Ph.D. dissertation, Vytautas Magnus University at Kaunas.Google Scholar
Lithuania. 2020. Population: Demographic situation, languages and religions. European Commission: EURYDICE. https://eacea.ec.europa.eu/national-policies/eurydice/content/population-demographic-situation-languages-and-religions-44_en (accessed 28 October 2020).Google Scholar
Map of Lithuania. 2020. Map of Europe. https://mapofeurope.com/lithuania/?fbclid=IwAR1RGDn1xv8a0mVwRaVAQWlvDZdiEZdYpSdvsth0ShftFVFs_52R94glb7g (accessed 28 October 2020).Google Scholar
Martinet, André. 1970. Podstawy lingwistyki funkcjonalnej [Principles of functional linguistics], edited by Leon Zawadowski. Warsaw: Państwowe Wydawnictwo Naukowe.Google Scholar
Mikulėnienė, Danguolė, Agnė Čepaitienė, Rima Bakšienė, Laura Geržotaitė, Daiva Kardelytė-Grinevičienė, Leskauskaitė, Asta, Meiliūnaitė, Violeta & Vyniautaitė, Simona. 2019. Dialektometrinis tradicinių lietuvių tarmių klasifikacijos pjūvis: žvalgomasis tyrimas [Dialectometric cross-section of the classification of the traditional Lithuanian dialects: A pilot study], edited by Danguolė Mikulėnienė & Agnė Čepaitienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.Google Scholar
Mikulėnienė, Danguolė, Violeta Meiliūnaitė, Daiva Aliūkaitė, Rima Bakšienė, Laura Geržotaitė, Jurgita Jaroslavienė, Gintarė Judžentytė, Asta Leskauskaitė, Jūratė Lubienė, Nadežda Morozova, Dalia Pakalniškienė, Lilija Plygavka, Vilija Ragaišienė, Regina Rinkauskienė, Kristina Rutkovska, Švambarytė-Valužienė, Janina, Urbanavičienė, Jolita & Vaišnienė, Daiva. 2014. XXI amžiaus pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas: žemėlapiai ir jų komentarai [Modern geolinguistic research in Lithuania: Optimisation of network points and the interactive dissemination of information], edited by Danguolė Mikulėnienė & Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Briedis.Google Scholar
Miliūnaitė, Rita. 2018. Kalbos normos ir jų savireguliacija interneto bendruomenėje [Language norms and their self-regulation in the internet community]. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.Google Scholar
Miliūnaitė, Rita. 2019. Bendrinė lietuvių kalba Europos kalbų postandartizacijos kontekste [Standard Lithuanian in the context of post-standardization of European Languages]. Bendrinė kalba [Standard Lithuanian] 92, 1–29. doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.10. Published online by Lietuvių kalbos institutas, 2019.Google Scholar
Pakerys, Antanas. 1982. Lietuvių bendrinės kalbos prozodija [The prosody of Standard Lithuanian]. Vilnius: Mokslas.Google Scholar
Pakerys, Antanas. 2003. L ietuvių bendrinės kalbos fonetika [The phonetics of Standard Lithuanian]. Vilnius: Enciklopedija.Google Scholar
Pakerys, Jurgis. 2014. Kalbos konstruktorius [Language constructor]. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. http://lituanistusamburis.lt/wp-content/uploads/2015/08/Jurgis-Pakerys.-Kalbos-konstruktorius.pdf.Google Scholar
Petit, Daniel. 2010. Untersuchungen zu den baltischen Sprachen [Studies on the Baltic languages]. Leiden & Boston, MA: Brill.CrossRefGoogle Scholar
Poliakovas, Olegas. 2008. Pasaulis ir lietuvių kalba: indoeuropiečių ir lietuvių kalbų giminystė [The world and the Lithuanian language: The kinship of Indo-European languages and the Lithuanian language]. Vilnius: Enciklopedija.Google Scholar
Radford, Andrew, Martin Atkinson, David Britain, Clahsen, Harald & Spencer, Andrew. 2009. Linguistics: An introduction. Cambridge: Cambridge University Press.CrossRefGoogle Scholar
Reetz, Henning & Jongman, Allard. 2009. Phonetics: Transcription, production, acoustics and perception. Malden, MA & Oxford: Wiley-Blackwell.Google Scholar
Rinkevičius, Vytautas. 2015. Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija [The accentuation history of the Baltic and Slavic language]. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. http://www.esparama.lt/documents/10157/490675/2015_Baltu_slavu_kirciavimo_istorija.pdf.Google Scholar
Saussure, Ferdinand de. 2012a [1922]. Apie lietuvių kalbos kirčiavimą [Due to Lithuanian language accentuation]. In Umberto Dini, Pietro & Stundžia, Bonifacas (eds.), Baltistikos raštai [Travaux Baltistiques/Baltic Works], 47–72. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.Google Scholar
Saussure, Ferdinand de. 2012b [1922]. Lietuvių kalbos kirčiavimas [Lithuanian language accentuation]. In Umberto Dini, Pietro & Stundžia, Bonifacas (eds.), Baltistikos raštai [Travaux Baltistiques/Baltic Works], 73–87. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.Google Scholar
Sawicka, Irena. 2007. Arealinės fonetikos (fonetinės geografijos) įvadas / Pietryčių Europos fonetinių problemų pagrindu [Introduction to areal phonetics (phonetic geography) on the basis of phonetic problems in South-Eastern Europe]. Vilnius: Bibliotheca Salensis.Google Scholar
Strimaitienė, Marija & Girdenis, Aleksas. 1978. Priebalsių junginių trukmė kaip atvirosios sandūros indikatorius bendrinėje lietuvių kalboje [The length of consonant clusters as an indicator of open juncture in Standard Lithuanian]. Kalbotyra 29(1), 61–68.CrossRefGoogle Scholar
Stundžia, Bonifacas. 2014a. Bendrinės lietuvių kalbos akcentologija [Accentuation of Standard Lithuanian]. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.Google Scholar
Stundžia, Bonifacas. 2014b. The Lithuanian language: Distinctive features, past and present. Vilnius: Science & Encyclopaedia Publishing Centre.Google Scholar
Sussman, Harvey M. 1994. The phonological reality of locus equations across manner class distinctions: Preliminary observations. Phonetica 51, 119–131.CrossRefGoogle Scholar
Švageris, Evaldas. 2015. Lietuvių ir latvių tarmių monoftongų priegaidžių akustiniai požymiai: lyginamoji analizė [Acoustic features of monophthong tones in Lithuanian and Latvian dialects: A comparative analysis]. Ph.D. dissertation, Vilnius University at Vilnius.Google Scholar
TARTIS. Mokomoji tarties ir kirčiavimo programa [Software for the teaching of stress and pronunciation]. http://tartis.vdu.lt/fonetika-ir-tartis/igudziu-tobulinimas/garsu-ypatybes/ (accessed 28 October 2020).Google Scholar
Urbanavičienė, Jolita. 2019. Palatalization of consonants in Standard Lithuanian from the viewpoint of acoustic phonetic. Scientific Bulletin / A Series, Philology Fascicle XXVIII, 103–118. http://bslr.ubm.ro/files/2019/09.Urbanaviciene_Jolita_(103-118)_BSLR_2019.pdf. Published online by North University Centre of Baia Mare, 2019.Google Scholar
Urbanavičienė, Jolita & Indričāne, Inese. 2016. Dabartinių baltų kalbų pučiamieji priebalsiai ir afrikatos: akustinių požymių lyginamoji analizė [Fricatives and affricates of contemporary Baltic languages: A comparative analysis of acoustic/spectral cues]. Acta Linguistica Lithuanica 75, 46–77. http://lki.lt/wp-content/uploads/2017/06/acta_75_visas_lengvas-ilovepdf-compressed.pdf.Google Scholar
Urbanavičienė, Jolita, Indričāne, Inese, Jaroslavienė, Jurgita & Grigorjevs, Juris. 2019. Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Balsių ir garsų sąveikos instrumentinis tyrimas [Sounds of the Baltic languages in the early 21st century: An experimental study of consonants], doi.org/10.35321/e-pub.2.baltu-garsynas. Published online by Lietuvių kalbos institutas, 2019.Google Scholar
Vaitkevičiūtė, Valerija. 1965. Fonetika [Phonetics]. In Ulvydas, Kazys (ed.), Lietuvių kalbos gramatika 1: Fonetika ir morfologija (daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis) [Lithuanian grammar 1: Phonetics and morphology (noun, adjective, numeral, pronoun)], 43–160. Vilnius: Mintis.Google Scholar
van der Hulst, Harry G. 2010. Accentual systems in the languages of Europe. In Harry van der Hulst, Rob Goedemans & van Zanten, Ellen (eds.), A survey of word accentual patterns in the languages of the world, 429–508. Berlin & New York: Walter de Gruyter. https://harry-van-der-hulst.uconn.edu/wp-content/uploads/sites/1733/2016/05/132-Europe.pdf.CrossRefGoogle Scholar
VLKK. 2021. Valstybinė lietuvių kalbos komisija [State Commission of the Lithuanian Language]. https://vlkk.lt/vlkk-nutarimai/protokoliniai-nutarimai/rekomendacija-del-tarptautines-fonetines-abeceles-pritaikymo-bendrines-lietuviu-kalbos-garsiniams-vienetams-zymeti (accessed 15 September 2022).Google Scholar
Yanushevskaya, Irena & Bunčić, Daniel. 2015. Illustrations of the IPA: Russian. Journal of the International Phonetic Association 45(2), 221–228. https://doi.org/10.1017/S0025100314000395.CrossRefGoogle Scholar
Zinkevičius, Zigmas. 2006. Lietuvių tarmių kilmė [The origin of Lithuanian dialects]. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.Google Scholar
Bakšienė et al. supplementary material
Bakšienė et al. supplementary material
File
25.5 MB